Krikšto tėvais gali būti katalikai, sulaukę 16 metų, priėmę Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus ir gyvenantys pagal tikėjimą, o vaiko tėvas ar motina krikšto tėvais būti negali. Krikšto tėvų pareigos – kartu su tėvais pristatyti vaiką krikštui ir vėliau padėti jam augti tikėjime, todėl tai daugiau nei garbės vaidmuo vienai šventei.
Trumpai
- Gali būti vienas krikšto tėvas, viena krikšto motina arba vienas ir viena; du tos pačios lyties – ne (873 kan.).
- Reikalavimai: ne jaunesnis nei 16 metų, katalikas, priėmęs Sutvirtinimą ir Eucharistiją, be kanoninės bausmės ir ne vaiko tėvas ar motina (874 kan.).
- Parapijos dažnai prašo krikšto ir Sutvirtinimo pažymų arba pažymos iš gyvenamosios vietos parapijos, o susituokusių – bažnytinės santuokos liudijimo.
- Kitos krikščionių bendruomenės narys gali būti tik krikšto liudytoju šalia kataliko, o nekrikštytas žmogus – šventės svečiu.
Žemiau – visos krikšto tėvų taisyklės vienoje vietoje: ką sako Kanonų teisės kodeksas, ko praktiškai prašo Lietuvos parapijos ir ką krikšto tėvai daro per apeigas ir po jų. Kaip pakviesti krikšto tėvus, aprašėme puslapyje krikšto tėvų prašymas, o visą šventės pasiruošimą – krikštynų gide.
Kas gali būti krikšto tėvais: 872–874 kanonai
Pagal 872 kanoną krikštijamajam, kiek įmanoma, skiriamas krikšto tėvas. Kūdikio krikšte jis kartu su tėvais pristato vaiką krikštui, o vėliau padeda jam gyventi kaip pakrikštytam krikščioniui. 873 kanonas leidžia vieną krikšto tėvą, vieną krikšto motiną arba abu. Sąlygas, kurias turi atitikti kiekvienas iš jų, nustato 874 kanonas:
| Reikalavimas (874 kan. 1 §) | Ką tai reiškia praktiškai | Išlyga |
|---|---|---|
| Paskirtas ir tinkamas | Krikšto tėvą parenka tėvai ar klebonas, o jis pats sutinka ir ketina šias pareigas eiti | – |
| Sulaukęs 16 metų | Paauglys pusbrolis ar teta dažniausiai dar turi palaukti | Vyskupas gali nustatyti kitą amžių, klebonas – dėl pateisinamos priežasties leisti išimtį |
| Katalikas, priėmęs Sutvirtinimą ir Eucharistiją | Vien krikšto nepakanka: reikia ir Pirmosios Komunijos, ir Sutvirtinimo | Kitos krikščionių bendruomenės narys – tik liudytojas (2 §) |
| Gyvena pagal tikėjimą | Lietuvos parapijose susituokusieji turi būti sudarę bažnytinę santuoką; gyvenantys kartu be jos krikšto tėvais nebūna | Dėl konkretaus atvejo sprendžia klebonas |
| Nėra nubaustas kanonine bausme | Teisėtai paskirta ar paskelbta bausmė – reta, bet ji yra kliūtis | – |
| Nėra krikštijamojo tėvas ar motina | Tėvai patys pristato vaiką krikštui, todėl krikšto tėvais būti negali | – |
Seneliai, tetos, dėdės, vyresni broliai ir seserys krikšto tėvais būti gali, jei atitinka šias sąlygas. Sutuoktiniai taip pat gali kartu būti vieno vaiko krikšto tėvais, o vienas žmogus gali turėti kelis krikštavaikius. Kaip pasitikrinti, ar pasirinktas žmogus tinka, dar prieš jį klausiant, rasite prašymo puslapio skyriuje apie tai, kas negali būti krikšto tėvu.
Ar krikšto tėvu gali būti nekrikštytas ar kitos konfesijos žmogus
- Nekrikštytas žmogus negali būti nei krikšto tėvu, nei krikšto liudytoju: 874 kanono 2 § liudytojo vaidmenį numato tik pakrikštytiems. Šventėje jis gali dalyvauti kaip artimas svečias.
- Protestantas (liuteronas, reformatas ir kt.) gali būti tik krikšto liudytojas ir tik tada, kai šalia yra krikšto tėvas katalikas. Liudytojas įrašomas krikšto knygoje, bet krikšto tėvo vaidmens neperima.
- Stačiatikis. 1993 m. Ekumenizmo direktorijus (98 p.) dėl artimos Katalikų ir Rytų Bažnyčių bendrystės leidžia stačiatikiui, esant pagrįstai priežasčiai, būti krikšto tėvu kartu su krikšto tėvu kataliku. Lietuvos parapijose jis dažniausiai įrašomas liudytoju – kaip bus jūsų atveju, nuspręs klebonas.
- Katalikas, nepriėmęs Sutvirtinimo, krikšto tėvu kol kas būti negali. Sakramentą galima priimti ir suaugus – apie tai kitame skyriuje.
- Gyvenantys be bažnytinės santuokos ar susituokę tik civiliai krikšto tėvais nebūna; kai kurios parapijos leidžia jiems būti liudytojais, kitos – ne, todėl klauskite iš anksto.
Krikšto tėvai be Sutvirtinimo: ar spėsite iki krikštynų
Jei būsimas krikšto tėvas nepriėmęs Sutvirtinimo, jį galima priimti ir suaugus, tik greitai to padaryti nepavyks. Lietuvoje jaunimas Sutvirtinimui dažniausiai ruošiasi nuo 14–15 metų, o suaugusiesiems parapijos rengia atskiras grupes. Pasiruošimas trunka nuo kelių mėnesių iki mokslo metų, registruojamasi dažniausiai rudenį, o sakramentą teikia vyskupas parapijos nustatytą dieną.
Prieš Sutvirtinimą reikia būti pakrikštytam ir priėmus Pirmąją Komuniją, o prieš pačią šventę – atlikti išpažintį. Todėl jei iki krikštynų liko mėnuo ar du, realu tik viena: pasirinkti kitą krikšto tėvą arba atidėti krikštynas. Žmogus, kuris dar tik ruošiasi Sutvirtinimui, šventėje gali būti artimas svečias, o vėliau, kai vaikas pats priims šį sakramentą, – jo sutvirtinimo tėvas.
Kokių dokumentų reikia krikšto tėvams
Visuotinio sąrašo nėra – kiekviena parapija nustato savo tvarką. Dažniausiai prašoma:
- Krikšto pažymos iš parapijos, kurioje krikšto tėvas pats buvo pakrikštytas. Kai kur joje jau pažymėtas ir Sutvirtinimas.
- Sutvirtinimo pažymėjimo ar jo kopijos, jei Sutvirtinimas krikšto pažymoje nenurodytas.
- Bažnytinės santuokos liudijimo, jei krikšto tėvas susituokęs.
- Pažymos iš gyvenamosios vietos parapijos, kad žmogus gali būti krikšto tėvu. Jos prašo dalis parapijų, ypač kai krikšto tėvas gyvena kitur.
Tėvai, registruodami krikštą, pateikia vaiko gimimo liudijimą, o kai kur – ir savo krikšto, Sutvirtinimo bei santuokos pažymas. Krikštą užsakyti verta likus bent mėnesiui, nors kai kurios parapijos priima ir likus dviem savaitėms. Prieš apeigas tėvai ir krikšto tėvai dažniausiai dalyvauja pokalbyje ar trumpoje katechezėje: kai kur ji vyksta valandą prieš krikštą, kitur – atskirai sutartu laiku. Pažymas iš savo parapijos pasirūpinkite iš anksto, nes raštinės dažnai dirba ne kasdien.
Krikšto tėvų pareigos per krikšto apeigas
Kūdikių krikšto apeigose krikšto tėvai dalyvauja nuo pradžios iki pabaigos. Parapijose tvarka gali šiek tiek skirtis, bet pagrindiniai momentai tokie:
- Pasitikimas. Kunigas paklausia tėvų, kokį vardą jie duoda vaikui ir ko prašo Bažnyčios, o krikšto tėvų – ar jie pasirengę padėti tėvams. Atsakote, kad esate pasirengę.
- Kryžiaus ženklas. Po kunigo vaiko kaktą kryžiaus ženklu paženklina tėvai ir krikšto tėvai.
- Žodžio liturgija ir maldos. Skaitoma Evangelijos ištrauka, meldžiamasi už vaiką ir šeimą, vaikas patepamas katechumenų aliejumi.
- Atsižadėjimas ir tikėjimo išpažinimas. Tėvai ir krikšto tėvai į kunigo klausimus atsako „Atsižadu“ ir „Tikiu“.
- Krikštas. Kunigas tris kartus užpila vandens ant vaiko galvos. Vaiką tuo metu laiko vienas iš tėvų ar krikšto tėvų – tai sutariama iš anksto.
- Krizmos patepimas, baltas drabužis ir žvakė. Vaikas apgaubiamas baltu rūbeliu, o krikšto tėtis ar tėtis uždega krikšto žvakę nuo Velykų žvakės.
- „Tėve mūsų“ ir palaiminimas. Apeigos baigiamos bendra malda ir palaiminimu mamai, tėčiui ir visiems susirinkusiems.
Krikšto tėvams verta iš anksto susitarti, kas laikys vaiką, kas – žvakę ir rūbelį, ir pasikartoti atsakymus. Ką pagal tradiciją perka ar daro krikšto mama ir krikšto tėtis, paaiškinta puslapiuose dovana krikšto mamai ir dovana krikšto tėčiui.
Krikšto tėvų pareigos po krikštynų
Krikšto tėvo pareiga nesibaigia išėjus iš bažnyčios. Bažnyčios požiūriu svarbiausia – padėti vaikui augti tikėjime, o šeimose daug kur susiklostė ir savų tradicijų.
- Malda ir pavyzdys. Melstis už krikštavaikį ir rodyti, kad tikėjimas yra kasdienio gyvenimo dalis, ne tik šventės.
- Pagalba ruošiantis Pirmajai Komunijai. Būti šalia, kai vaikas lanko katechezę, ir dalyvauti šventėje – plačiau Pirmosios Komunijos gide.
- Sutvirtinimas. 893 kanonas pataria, kad sutvirtinimo tėvu būtų tas pats žmogus, kuris buvo krikšto tėvas. Tai neprivaloma, bet rodo, kad vaidmuo trunka iki paauglystės ir ilgiau.
- Buvimas šalia. Krikšto dienos, vardadienio ar gimtadienio prisiminimas, laikas kartu, pokalbis, kai vaikui jo reikia.
Svarbu žinoti ir tai, ko krikšto tėvystė nereiškia. Tai bažnytinis, ne teisinis ryšys: krikšto tėvai neturi nei teisių, nei pareigų vaiko globai. Jei nelaimės atveju norite, kad vaiką globotų konkretus žmogus, tai sprendžiama pagal įstatymus, o ne krikšto knygos įrašu. Ką padovanoti krikšto tėvams už jų pažadą, rasite puslapyje dovanos krikšto tėvams.
Naudinga žinoti: įrašas krikšto knygoje ir krikšto pažyma
Po apeigų krikštas įrašomas parapijos krikšto knygoje. Pagal 877 kanoną joje nurodomas pakrikštytojo vardas, krikštijęs dvasininkas, tėvai, krikšto tėvai, liudytojai, jei jų buvo, krikšto vieta ir data, gimimo data ir vieta. Kai kur registruojant užrašomas ir tėvų adresas bei tai, kur jie tuokėsi. Įrašas liudija, kas buvo krikšto tėvai apeigų dieną, todėl vėliau jo „perrašyti“, pavyzdžiui, susipykus, nėra kaip. Kitą žmogų vaikas gali pasirinkti savo sutvirtinimo tėvu.
Krikšto pažymą išduoda ta parapija, kurioje žmogus buvo pakrikštytas. Jos prireiks ne kartą: registruojantis Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimui, prieš bažnytinę santuoką ir tada, kai pats būsite kviečiamas tapti krikšto tėvu. Santuokai dažniausiai prašoma ne senesnės kaip šešių mėnesių pažymos, todėl ją užsisakykite tada, kai jos tikrai reikia. Vaiko krikšto pažymą verta saugoti kartu su krikšto žvake – daug tėvų ją deda į atminimo dėžutę.
Jei nežinote, kurioje parapijoje esate pakrikštytas, paklauskite tėvų ar senelių, o tada kreipkitės į tą parapiją. Jei parapija sujungta su kita ar bažnyčia nebeveikia, raštinė ar vyskupijos kurija patars, kur dabar saugomos knygos.
Dažniausi klausimai
Ar krikšto tėvu gali būti nekrikštytas žmogus?
Ne. Krikšto tėvas turi būti katalikas, priėmęs Sutvirtinimą ir Eucharistiją, o krikšto liudytoju gali būti tik pakrikštytas kitos krikščionių bendruomenės narys (874 kan. 2 §). Nekrikštytas artimas žmogus šventėje gali dalyvauti kaip svečias, tik aktyvaus vaidmens apeigose neatlieka.
Ar krikšto tėvas privalo būti priėmęs Sutvirtinimą?
Taip, tai vienas iš 874 kanono reikalavimų, ir Lietuvos parapijos jo laikosi. Jei būsimas krikšto tėvas Sutvirtinimo nepriėmęs, jis gali ruoštis su suaugusiųjų grupe, bet pasiruošimas trunka kelis mėnesius ar mokslo metus, todėl iki artimų krikštynų dažniausiai nespėjama.
Kokių dokumentų reikia krikšto tėvams?
Dažniausiai – krikšto pažymos, Sutvirtinimo pažymėjimo ir, jei krikšto tėvas susituokęs, bažnytinės santuokos liudijimo. Kai kurios parapijos vietoj to prašo vienos pažymos iš gyvenamosios vietos parapijos. Tikslų sąrašą pasakys parapija, kurioje vyks krikštas.
Ar senelė ar brolis gali būti krikšto tėvais?
Gali, jei atitinka reikalavimus: yra ne jaunesni nei 16 metų, katalikai, priėmę Sutvirtinimą ir Eucharistiją, o susituokę – bažnytinėje santuokoje. Negali būti tik paties vaiko tėvas ir motina. Jaunesnis krikšto tėvas galimas tik su klebono leidimu.
Ar krikšto tėvai turi dalyvauti pokalbyje su kunigu?
Daugelyje parapijų – taip. 851 kanonas reikalauja, kad tėvai ir krikšto tėvai būtų supažindinti su krikšto prasme ir pareigomis, todėl parapijos rengia pokalbį ar trumpą katechezę. Kai kur ji vyksta valandą prieš apeigas, kitur – atskirai sutartu laiku.
Ar galima būti krikšto tėvu kitoje parapijoje ar mieste?
Taip, krikšto tėvas neprivalo priklausyti tai pačiai parapijai. Tada parapija, kurioje vyks krikštas, gali paprašyti pažymos iš jūsų parapijos, kad tinkate šiam vaidmeniui. Ją pasirūpinkite iš anksto – kai kurios raštinės dirba tik kelias dienas per savaitę.
Ar galima pakeisti krikšto tėvą?
Ne. Krikšto knygos įrašas liudija, kas buvo krikšto tėvai apeigų dieną, ir vėliau nekeičiamas, net jei santykiai nutrūksta. Tačiau per Sutvirtinimą vaikas gali pasirinkti kitą sutvirtinimo tėvą, kuris atitinka tuos pačius reikalavimus.
Ar krikšto tėvai turi pasirūpinti vaiku, jei tėvų neliktų?
Teisiškai – ne. Krikšto tėvystė yra bažnytinis ryšys ir nesuteikia nei teisių, nei pareigų vaiko globai; globą nustato valstybės institucijos pagal įstatymus. Žinoma, artimi krikšto tėvai tokioje situacijoje dažnai būna pirmieji, kurie padeda.
Kokios krikšto tėvų pareigos per Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimą?
Per Pirmąją Komuniją jie dažniausiai būna šalia kaip artimiausi svečiai ir padeda vaikui suprasti šventės prasmę. Per Sutvirtinimą 893 kanonas pataria, kad sutvirtinimo tėvu būtų būtent krikšto tėvas, jei jis atitinka reikalavimus.
